knyboti

knýboti, -oja (-o), -ojo, knỹboti Š, knybóti, -ója, -ójo 1. intr. būti užsikniaubusiam, užsigulusiam, palinkusiam ant ko: Nuo ryto kai atsisėdo, tai iki šiol dar vis knýbo ant knygos Jz. Teip iš vieno knýbot prie tų knygų nesveika Skr. | prk.: Raginu ką, užgulu, kniūbsau, knybau, rogsau SD165. 2. intr. dirbti ką įsitempus, su dėmesiu: Ilgai negaliu knýbot rankas pakėlusi, dėl to ir nebįveru siūlo Rt. Knygose knýboja ir knýboja Iš. 3. tr., intr. pamažu kokį smulkų darbą dirbti, knibinėti: Mergiščios eina ką knýboti, megzti Vlkv. Žmogus papratęs dirbt, tai va kad tik knýbot Pl. Žiūrėk, žmogelis ten jau tai duris knyboja, tai kokį mažmožį tašo rš. Ana knybója (siuva) J. Jis niekados nebūna be darbo, kad ne ką, tai nors šį tą knýboja Gs. Jis kad ką pradės dirbti, tai snudi budi, snudi budi – knýboja knýboja, gniūsija gniūsija Gs. | refl.: Koks ten jų tas darbas, by tik knybojas Škn. \ knyboti; išknyboti